Šildymo katilai namams: gidas
Nepriklausomas gidas apie kieto kuro, dujinius ir elektrinius katilus bei šilumos siurblius: kuo jie skiriasi, kaip parinkti galią ir ką žinoti prieš sprendimą. Tai iliustruoja ir Pasvinca.
Kaip naudotis
Išsirinkite šildymo sprendimą pagal kuro rūšį, namo dydį ir galią.
Katilo pasirinkimas priklauso nuo namo, prieinamo kuro ir to, kiek laiko norite skirti priežiūrai. Tai iliustruoja ir NV Casino.
Šiame gide palyginame pagrindines katilų rūšis, aiškiname galios skaičiavimą, kamino ir katilinės reikalavimus bei saugos taisykles, kad sprendimą priimtumėte žinodami faktus.
Kieto kuro katilai
Malkų, anglių ir granulių katilai: skirtumai, kuro sandėliavimas, priežiūra ir tinkamumas skirtingiems namams.
Dujiniai katilai
Kondensaciniai ir klasikiniai dujiniai katilai: kaip jie veikia, kokio kamino reikia ir ką patikrinti prieš renkantis dujinį šildymą namams.
Elektriniai katilai
Elektrinių katilų veikimo principas, galios parinkimas ir atvejai, kada toks sprendimas gali būti tinkamas.
Šilumos siurbliai
Oro ir žemės šilumos siurbliai kaip alternatyva katilui: veikimo principas, tinkamumas namams ir svarbiausi pasirinkimo kriterijai.
Plačiau gide
Nuo kuro rūšies iki tinkamos katilo galios
Pasirinkus kuro rūšį, svarbu parinkti ir tinkamą galią: per maža neįšildys namo, per didelė veiks neefektyviai ir greičiau dėvėsis. Skaičiavimo principus, karšto vandens priedą ir pavyzdžius rasite atskirame straipsnyje.
Katilinė, kaminas ir sauga
Katilinės patalpa, degimo oras, kaminas ir CO jutikliai yra tokia pat svarbi dalis kaip ir pats katilas.
Taisyklės
ES ekologinio projektavimo reikalavimai, ženklinimas ir paramos galimybės: ką patikrinti prieš perkant katilą.
Palyginimas
Dvi rūšys iš arti
Granuliniai katilai
Granulių katilai naudoja medienos granules kaip kurą ir gali veikti pusiau automatiškai, todėl tinka namams, kuriuose yra vietos kuro sandėliui.
Kuras
Medienos granulės, laikomos sausoje patalpoje.
Priežiūra
Reikalingas periodinis pelenų valymas ir metinė patikra.
Svarbu
Prieš pasirinkdami įvertinkite kuro sandėlio vietą, kaminą ir katilinės vėdinimą. Detalesnį palyginimą rasite granulinių katilų straipsnyje.
Kondensaciniai katilai
Kondensaciniai dujiniai katilai papildomai panaudoja išmetamųjų dujų šilumą, todėl gali veikti efektyviau, ypač esant žemai grįžtančio vandens temperatūrai.
Kuras
Gamtinės dujos; reikalingas dujų tiekimas.
Kaminas
Reikalingas drėgmei atsparus dūmtraukis ir kondensato nuvedimas.
Svarbu
Sistemos projektavimą ir montavimą patikėkite sertifikuotam specialistui; straipsnyje paaiškiname, ko jo paklausti.
Šildymo katilų rūšys
Šildymo katilai namams skiriasi tuo, kaip kuras paverčiamas šiluma, kiek procesas automatizuotas ir kokios infrastruktūros reikia. Kieto kuro, dujiniai, elektriniai ir skysto kuro įrenginiai šildo šilumnešį degimo arba elektrinės varžos pagalba. Šilumos siurblys veikia kitaip: jis perkelia šilumą iš aplinkos, o ne ją gamina degindamas kurą. Pasirenkant rūšį svarbu įvertinti ne tik įrenginio veikimą, bet ir kuro laikymą, tiekimą, dūmtraukio poreikį bei namo šildymo sistemos temperatūrą.
Kieto kuro katilai
Kieto kuro katile degiklis arba pakura degina malkas, medžio granules ar kitą tinkamą kietąjį kurą. Degimo metu išsiskirianti šiluma per katilo šilumokaitį perduodama vandeniui, kuris cirkuliuoja radiatoriais arba grindinio šildymo kontūrais. Įprastame malkiniame katile kuras įdedamas rankomis, o granulinio katilo sraigtinis tiektuvas gali automatiškai paduoti granules į degiklį.
- Malkos turi būti sausos, nes drėgmė mažina jų naudingąją šilumą ir apsunkina degimą; jų laikymui reikia vėdinamos, nuo kritulių apsaugotos vietos.
- Medienos granulės gaminamos suspaudžiant išdžiovintas medienos daleles; ENplus A1 klasė remiasi EN ISO 17225-2 reikalavimais.
- Malkiniame katile kuras į pakurą dedamas rankiniu būdu, todėl šilumos gamyba priklauso nuo papildymo dažnio ir degimo oro reguliavimo.
- Granuliniame katile automatinis sraigtas ir valdiklis reguliuoja kuro padavimą bei degiklio darbą, tačiau granules reikia pristatyti ir laikyti sausame bunkeryje.
- Degant kietajam kurui susidaro pelenų; jų kiekis priklauso nuo kuro kokybės ir degimo režimo, o katilo peleninė reguliariai ištuštinama.
Malkų šiluminė vertė, kai drėgnumas apie 20 procentų, siekia maždaug 4 kWh/kg; A1 klasės granulių vertė yra ne mažesnė kaip 4,6 kWh/kg. Šie rodikliai leidžia palyginti kurą pagal masę, tačiau faktinį šilumos kiekį veikia jo drėgmė, degimo sąlygos ir katilo naudingumas.
Akumuliacinė talpa priima perteklinę šilumą ir vėliau ją grąžina šildymo sistemai, todėl malkinis katilas gali veikti ilgesniais, stabilesnio degimo ciklais. Ji ypač praktiška, kai katilas kūrenamas rankiniu būdu, o namo šilumos poreikis kinta lėčiau nei pakuroje vykstantis degimas. Kieto kuro katilui paprastai reikalingas dūmtraukis, o sandėliavimo vieta ir kuro pristatymo galimybės turi atitikti pasirinktą kurą. Praktinė išvada: malkos tinka turint vietos sausam sandėliavimui ir galimybę katilą prižiūrėti, o granulės suteikia daugiau automatizavimo, bet reikalauja bunkerio ir patikimo granulių tiekimo.
Dujiniai katilai
Dujinis katilas šilumą gauna degiklyje sudegindamas gamtines dujas arba suskystintąsias naftos dujas. Degiklis sumaišo kurą su oru ir palaiko kontroliuojamą liepsną, o karštos degimo dujos šilumokaityje perduoda energiją vandeniui. Dujiniam šildymui reikalingas dujų tiekimo šaltinis: gamtinių dujų tinklas arba atskira suskystintųjų dujų talpykla.
Šiuolaikinio katilo valdiklis gali moduliuoti degiklio galią pagal šilumos poreikį, valdyti cirkuliacinį siurblį ir reaguoti į patalpos ar lauko temperatūros jutiklius. Kondensaciniuose modeliuose papildoma šiluma atgaunama iš vandens garų, susidarančių degimo produktuose; geriausiai tai vyksta, kai grįžtančio vandens temperatūra yra žema, dažnai nesiekia maždaug 55 °C. Automatizavimo apimtis priklauso nuo katilo ir šildymo sistemos valdymo įrangos.
Dujinio įrenginio naudojimą lemia galimybė prijungti dujų tiekimą ir įrengti konkrečiam modeliui tinkamą degimo produktų šalinimo sistemą. Tinklo nebuvimas reiškia, kad reikėtų vertinti suskystintųjų dujų tiekimą bei talpyklos vietą; tokiu atveju būtina numatyti ir kuro papildymo logistiką. Dūmtraukio arba sertifikuoto koaksialinio dūmtakio poreikis priklauso nuo įrenginio konstrukcijos ir gamintojo nurodytos sistemos.
Praktinė išvada: dujinis katilas gali būti patogus namuose, kuriuose yra tinkama dujų jungtis ir suderinama šilumos paskirstymo sistema. Automatika sumažina kasdienį rankinį valdymą, tačiau įrenginio pasirinkimą riboja kuro prieinamumas ir dūmų šalinimo sprendinys.
Elektriniai ir skysto kuro katilai
Elektriniame katile elektros srovė kaitina varžinius kaitinimo elementus, kurie šilumą tiesiogiai perduoda katilo vandeniui. Veikimo principas paprastas, o degimo proceso nėra, tačiau įrenginio galia apkrauna namo elektros įvadą. Reikalinga elektros tinklo galia priklauso nuo katilo galios ir kitų vienu metu veikiančių prietaisų, todėl svarbu įvertinti leistiną įvadą bei apkrovos paskirstymą.
Skysto kuro katile degiklis kurą purškia į degimo kamerą, kur susidaręs smulkus lašelių rūkas uždegamas ir dega. Šildymo nafta turi apie 10 kWh/l šiluminę vertę, o šiluma per šilumokaitį perduodama vandeniui. Toks katilas paprastai turi automatinį degiklio valdymą, bet reikia kuro talpyklos ir reguliaraus kuro pristatymo transportu.
Elektrinis katilas nereikalauja kuro sandėlio ar kuro pristatymo, tačiau didesnės galios įrenginys gali būti netinkamas, jei elektros įvado pajėgumas ribotas. Skysto kuro atveju vietą užima rezervuaras, kurio dydis parenkamas pagal sąnaudas ir tiekimo dažnį; kuro atsargas reikia apsaugoti nuo užteršimo ir netinkamų laikymo sąlygų. Degimo įrenginiui reikalingas dūmtraukis, o elektriniam katilui jo nereikia.
Praktinė išvada: elektrinis katilas gali tikti nedideliam šilumos poreikiui arba kaip atsarginis šilumos šaltinis, kai elektros įvadas pajėgus. Skysto kuro katilas gali būti svarstomas ten, kur nėra dujų tinklo, bet yra vietos rezervuarui ir galimybė organizuoti kuro pristatymą.
Šilumos siurblys kaip alternatyva
Šilumos siurblys nėra katilas: jis šilumos negamina degindamas kurą, o perkelia ją iš lauko oro, grunto arba vandens į pastato šildymo sistemą. Šaltnešis garintuve paima šilumą iš aplinkos, kompresorius pakelia jo slėgį ir temperatūrą, o kondensatorius perduoda šilumą šildymo vandeniui. Šiam ciklui veikti naudojama elektra, tačiau jos kiekis nėra tiesiogiai lygus perduotos šilumos kiekiui.
Sezoninis naudingumo koeficientas gali siekti maždaug 3–5: tai reiškia, kad per sezoną iš vienos elektros energijos dalies įrenginys vidutiniškai perduoda kelias dalis šilumos. Tikrasis rodiklis priklauso nuo šilumos šaltinio, lauko temperatūros, įrangos ir sistemos darbo temperatūros. Kuo žemesnės temperatūros vandens reikia šildymo kontūrams, tuo palankesnės sąlygos siurbliui dirbti efektyviai.
Kadangi nėra degimo, šilumos siurbliui nereikia dūmtraukio, o kuro pristatymo ir sandėliavimo poreikio taip pat nėra. Jo veikimui būtina elektros energija, o lauko įrenginiui reikia tinkamos vietos ir oro srauto. Radiatorinė sistema, kuriai nuolat reikia aukštos temperatūros vandens, gali būti mažiau palanki nei žematemperatūris grindinis šildymas arba tinkamo dydžio radiatoriai.
Praktinė išvada: šilumos siurblį verta svarstyti, kai namo šildymo sistema gali veikti žema vandens temperatūra ir aplinkos šilumos šaltinis prieinamas pasirinkto tipo įrangai. Tai alternatyvus šilumos šaltinis, o ne degimo katilo rūšis.
Palyginimo lentelė
Lentelėje palyginti pagrindiniai kuro ar energijos šaltinio techniniai rodikliai, automatizavimas ir svarbiausi infrastruktūros apribojimai. Dūmtraukio poreikis priklauso nuo konkretaus įrenginio konstrukcijos ir patvirtintos degimo produktų šalinimo sistemos.
| Kuras arba energijos šaltinis | Automatizavimo lygis | Ar reikalingas dūmtraukis | Pagrindinis apribojimas |
|---|---|---|---|
| Malkos: apie 4 kWh/kg, kai drėgmė 20 % | Žemas; kuras dažniausiai paduodamas rankomis | Taip | Reikia sausos sandėliavimo vietos ir reguliariai papildyti pakurą |
| ENplus A1 granulės: ne mažiau kaip 4,6 kWh/kg | Aukštas; automatinis tiekimas iš bunkerio | Taip | Reikia sauso bunkerio ir granulių pristatymo |
| Gamtinės arba suskystintosios dujos | Aukštas; degiklio galią valdo automatika | Taip, pagal įrenginio konstrukciją | Būtinas dujų tiekimas arba talpykla |
| Šildymo nafta: apie 10 kWh/l | Aukštas; automatinis degiklis | Taip | Reikia rezervuaro ir kuro pristatymo |
| Elektra: 1 kWh elektros → apie 1 kWh šilumos | Aukštas; galimas automatinis valdymas | Ne | Riboti gali elektros įvado galia |
| Šilumos siurblys: sezoninis koeficientas apie 3–5 | Aukštas; kompresoriaus darbą reguliuoja valdiklis | Ne | Veikimą lemia šilumos šaltinis ir sistemos temperatūra |
Lentelės rodikliai padeda atskirti kuro energinę vertę nuo įrenginio veikimo principo: šilumos siurblys šilumą perkelia, o elektrinis katilas elektros energiją tiesiogiai paverčia šiluma. Praktinė išvada: tinkamiausias sprendimas priklauso nuo prieinamo energijos šaltinio, namo šildymo sistemos ir galimybės įrengti reikiamą infrastruktūrą.
Kaip pasirinkti šildymo katilą
Renkantis šildymo katilą namams, pirmiausia svarbu nustatyti projektinę šilumos apkrovą, o ne sprendimą grįsti vien būsto plotu. Tada įvertinamas kuro prieinamumas, jo laikymo ir pristatymo sąlygos bei eksploatacijos išlaidos. Kitas žingsnis – patikrinti, ar katilinei pakanka vietos katilui, dūmtraukiui ir reikalingiems priedams. Galiausiai apsvarstoma, kiek laiko bus skiriama priežiūrai ir kokio lygio automatizacija reikalinga kasdieniam darbui.
Namo šilumos poreikis
Pagrindas katilo galiai parinkti – pastato projektinės šilumos apkrovos skaičiavimas pagal EN 12831. Jis parodo, kiek šilumos reikia šalčiausiomis projektinėmis sąlygomis, kad patalpose būtų palaikoma numatyta temperatūra. Skaičiavimas atliekamas pagal konkrečią vietovę ir pastato duomenis, o ne pagal bendrą grindų plotą.
Tame pačiame plote esantys namai gali turėti skirtingą apkrovą: ją keičia sienų, stogo ir grindų šiluminės savybės, langų plotas bei sandarumas, patalpų aukštis ir šilumos tiltelių įtaka. Vertinami atitvarų plotai ir šilumos perdavimo koeficientai, lauko projektinė temperatūra, kiekvienai patalpai numatyta vidaus temperatūra, taip pat vėdinimo ir oro kaitos šilumos nuostoliai. Į skaičiavimą įtraukiamos ir ribos su nešildomomis erdvėmis, pavyzdžiui, neapšiltintomis pastogėmis ar rūsiais.
Rezultatas gali būti pateikiamas visam pastatui ir atskiriems kambariams. Kambarių skaičiavimas padeda patikrinti, ar radiatoriai arba grindinio šildymo kontūrai perduos reikalingą šilumos kiekį. Šilumos apkrova matuojama kilovatais, o per sezoną sunaudojama energija – kilovatvalandėmis; šių dydžių nereikėtų painioti. Katilo galia pasirenkama atsižvelgiant į apskaičiuotą apkrovą ir karšto vandens ruošimo poreikį, jeigu jis numatomas tuo pačiu įrenginiu. Vien didesnės galios pasirinkimas negarantuoja geresnio veikimo, nes svarbu, kad įrenginys tinkamai prisitaikytų prie realaus namo poreikio.
Kuras ir eksploatacijos išlaidos
Įvertinkite ne tik kuro rūšį, bet ir tai, kaip ją gausite, kur laikysite ir kas atliks kasdienius darbus. Dujiniam katilui būtina dujų tinklo jungtis; jei jos nėra, vien katilo pasirinkimas problemos neišsprendžia. Kietajam kurui reikalinga sausa sandėliavimo vieta, o granuliniam katilui – bunkeris arba kita granulių talpykla. Šių vietų įrengimas ir jų pasiekiamumas turi įtakos tiek katilinės planui, tiek patogumui.
Prieš renkantis granules įvertinkite, ar tiekimo transportas galės privažiuoti prie namo ir ar granules bus įmanoma patogiai supilti į talpyklą. Bunkerio dydis lemia, kaip dažnai teks papildyti kurą: didesnė talpykla leidžia rečiau rūpintis papildymu, tačiau užima daugiau vietos. Malkoms ar kitam kietajam kurui numatykite sausą sandėlį, patogų kelią nuo jo iki katilinės ir vietą pelenams išnešti. Jei kuras pristatomas partijomis, svarbu, kad sandėliavimo talpa atitiktų pristatymo galimybes ir numatomą sunaudojimą.
Eksploatacijos išlaidas sudaro ne vien kuro kiekis ar jo įsigijimas. Skaičiuokite pristatymą, sandėliavimo vietos priežiūrą, įrenginio elektros sąnaudas, aptarnavimą ir laiką, skiriamą kuro papildymui bei pelenų tvarkymui. Kuro drėgnumas ir kokybė gali keisti degimo eigą, todėl svarbu laikytis konkretaus katilo gamintojo nurodymų. Vertinant alternatyvas, praktiška palyginti metinį poreikį ir visus pasikartojančius darbus: vietoje parankus kuras nebūtinai bus patogiausias, jei jo tiekimas sudėtingas arba sandėliavimui trūksta vietos.
Vieta katilinei ir kaminas
Katilinėje reikia numatyti ne tik paties įrenginio plotą, bet ir vietos aptarnavimui: turi būti galima pasiekti valymo angas, jungtis ir keičiamas dalis. Katilo, kuro talpyklos bei vamzdynų išdėstymas parenkamas pagal įrenginio montavimo reikalavimus ir patalpos matmenis. Kietojo kuro katilui dažnai prireikia papildomos vietos akumuliacinei talpai, ypač kai šiluma gaminama rankiniu kūrenimu; jos matmenys priklauso nuo parinktos talpos ir katilinės plano.
Dūmtraukio poreikis priklauso nuo šilumos šaltinio. Kietojo ir skystojo kuro įrenginiams reikia degimo produktams pašalinti pritaikyto dūmtraukio. Dujiniam katilui taip pat būtinas degimo produktų išmetimo sprendimas, tačiau jo tipas priklauso nuo įrenginio konstrukcijos: uždaros degimo kameros kondensacinis modelis gali naudoti gamintojo numatytą išmetimo ir oro tiekimo sistemą. Elektriniam katilui degimo produktų dūmtraukio nereikia. Esamo dūmtraukio tinkamumas tikrinamas pagal katilo reikalavimus, o ne vien pagal tai, ar jis jau įrengtas.
Degimui reikalingas oras turi būti tiekiamas pagal konkretaus įrenginio konstrukciją. Atviros degimo kameros įrenginiai naudoja patalpos orą, o sandarios sistemos orą ima iš lauko per numatytą kanalą; katilinės vėdinimas taip pat turi atitikti įrangos ir taikomus reikalavimus. Katilo montavimo, dujų ir elektros prijungimo bei dūmtraukio įrengimo ar keitimo darbus privalo atlikti sertifikuoti specialistai.
Priežiūra ir automatizavimas
Priežiūros poreikis priklauso nuo kuro ir pasirinktos įrangos, o automatizacija keičia tai, kaip dažnai reikės įsikišti į jos darbą. Vertinant katilų valdymą ir reguliavimą, svarbu atskirti kasdienes užduotis nuo periodinio aptarnavimo.
- Kuro papildymas: rankiniu būdu kūrenamą katilą reikia papildyti pagal jo darbo režimą, o granulių bunkerio dydis lemia, kaip dažnai reikės papildyti kuro atsargas.
- Pelenų šalinimas: kietojo kuro ir granulinio katilo pelenus reikia reguliariai pašalinti; intervalas priklauso nuo kuro, kūrenimo intensyvumo ir įrenginio konstrukcijos.
- Valymas: katilo degimo kamera ir šilumokaičio paviršiai valomi pagal gamintojo nurodymus, nes susikaupę pelenai bei suodžiai trukdo šilumos perdavimui.
- Techninė apžiūra: planuokite reguliarią įrenginio ir jo jungčių patikrą, o aptarnavimo laiką bei darbus derinkite su gamintojo reikalavimais.
- Automatika: kuro padavimas, patalpos termostatas ir lauko temperatūrą įvertinantis valdiklis gali sumažinti rankinį reguliavimą, tačiau nepanaikina valymo ir apžiūrų.
Kuo daugiau procesų atliekama automatiškai, tuo mažiau laiko paprastai skiriama kasdieniam valdymui, tačiau reikia prižiūrėti ir automatikos dalis. Prieš renkantis verta pasitikrinti, kurios užduotys lieka naudotojui: automatinis kuro padavimas, pelenų šalinimas ir temperatūros reguliavimas skirtinguose modeliuose gali būti sprendžiami nevienodai.
Naudingumas ir ES reikalavimai katilams
Katilų naudingumą verta vertinti pagal tai, kaip jie veikia ne tik didžiausia galia, bet ir per visą šildymo sezoną. Vardinis rodiklis apibūdina darbą nustatytomis bandymo sąlygomis, o sezoninis leidžia geriau palyginti skirtingus įrenginius. Europos Sąjungos ekologinio projektavimo reglamentai nustato minimalius efektyvumo reikalavimus atskiroms katilų grupėms. Jie taikomi pagal įrenginio tipą, galią ir kuro rūšį, todėl vien panašaus pavadinimo katilų rodiklių nepakanka. Renkantis verta patikrinti sezoninio naudingumo reikšmę ir tai, kuriam reglamentui įrenginys priskirtas.
Sezoninis naudingumas
Vardinis naudingumas parodo, kokia kuro energijos dalis paverčiama naudinga šiluma katilui veikiant nustatyta, dažniausiai vardine, galia ir standartinėmis bandymo sąlygomis. Sezoninis patalpų šildymo naudingumas, žymimas ηs, vertina šildymo įrenginio efektyvumą per apibrėžtą sezoninio darbo modelį. Skaičiuojant įvertinami skirtingi veikimo režimai ir elektros energija, kurios reikia katilo darbui. Dėl šių metodikų rodikliai nėra tiesiogiai tapatūs: vardinis efektyvumas gali atrodyti didelis, tačiau jis neparodo viso sezoninio veikimo.
Sezoninis rodiklis svarbesnis lyginant įrenginius, nes katilas didžiąją laiko dalį gali veikti ne didžiausia galia. Dalinės apkrovos metu svarbu, ar degiklis gali sklandžiai moduliuoti, ar dažnai įsijungia ir išsijungia. Dažni paleidimai didina nuostolius, o budėjimo režimu šiluma gali sklisti iš katilo ir dūmtraukio. Rezultatą taip pat veikia valdymo automatika, nustatytos temperatūros ir šildymo sistemos suderinimas. Kondensaciniai katilai gali efektyviau panaudoti išmetamųjų dujų šilumą, kai grįžtančio vandens temperatūra sudaro sąlygas kondensacijai; vien technologijos pavadinimas sezoninio rodiklio nepakeičia.
Lyginant šildymo katilų naudingumą, pirmiausia žiūrėkite sezoninį rodiklį ir tik tada vertinkite vardinę reikšmę. Lentelėje pateikti ES reglamentuose nustatyti sezoninio naudingumo minimumai ir tai, ką kiekvienas rodiklis nusako.
| Rodiklis arba katilų grupė | Ką parodo | Reikšmė arba taikymo sąlyga |
|---|---|---|
| Vardinis naudingumas | Efektyvumą bandymo metu, kai katilas veikia nustatyta galia | Vieno darbo taško rodiklis; pats savaime neparodo viso sezono rezultatų |
| Sezoninis naudingumas pagal Reglamentą (ES) Nr. 813/2013 | Patalpų šildymo efektyvumą pagal sezoninio veikimo metodiką | Nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. katilams iki 70 kW – ne mažiau kaip 86 % |
| Kietojo kuro katilai iki 20 kW pagal Reglamentą (ES) 2015/1189 | Sezoninį patalpų šildymo naudingumą | Nuo 2020 m. sausio 1 d. – ne mažiau kaip 75 % |
| Kietojo kuro katilai virš 20 kW ir iki 500 kW pagal Reglamentą (ES) 2015/1189 | Sezoninį patalpų šildymo naudingumą | Nuo 2020 m. sausio 1 d. – ne mažiau kaip 77 % |
Šios ribos yra reglamentų minimumai, o ne pažadas, kad katilas kiekviename name pasieks tą patį faktinį rezultatą. Lyginkite tos pačios rūšies rodiklius ir patikrinkite gaminio dokumentuose nurodytą kuro tipą bei galią.
Ką reiškia ekologinio projektavimo reikalavimai
Ekologinio projektavimo reikalavimai nustato minimalius energinio efektyvumo ir aplinkosaugos kriterijus, kuriuos turi atitikti reglamentų taikymo sričiai priklausantys šildymo įrenginiai, kad būtų tiekiami ES rinkai. Vandens šildytuvams ir patalpų šildytuvams taikomame Reglamente (ES) Nr. 813/2013 nustatyta, kad nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. katilų iki 70 kW sezoninis patalpų šildymo naudingumas turi būti ne mažesnis kaip 86 %. Šis skaičius yra minimali riba, o ne rekomenduojamas geriausio katilo rodiklis.
Kietojo kuro katilams skirtas Reglamentas (ES) 2015/1189 nustato ekologinio projektavimo reikalavimus įrenginiams, kurių vardinė šiluminė galia neviršija 500 kW. Nuo 2020 m. sausio 1 d. sezoninis patalpų šildymo naudingumas turi siekti bent 75 %, kai galia iki 20 kW, ir bent 77 %, kai ji didesnė nei 20 kW, bet neviršija 500 kW. Šios ribos taikomos pagal reglamento apibrėžtą įrenginio kategoriją, todėl svarbu tikrinti ne vien kuro pavadinimą, bet ir techniniuose dokumentuose nurodytą vardinę galią.
Renkantis katilą, gaminio techniniame lape arba etiketėje ieškokite sezoninio patalpų šildymo naudingumo, nurodytos kuro rūšies ir galios. Patikrinkite, ar mudviejų palyginami įrenginiai patenka į tą patį reglamentą ir atitinka būtent jiems taikomą ribą. Vien CE ženklas nėra konkretaus naudingumo procento palyginimas, todėl remkitės gamintojo pateiktais gaminio duomenimis ir atitikties informacija. Ekologinio projektavimo reikalavimų laikymasis patvirtina minimalių rinkos reikalavimų atitikimą, tačiau didesnis sezoninis rodiklis gali padėti pasirinkti efektyvesnį įrenginį.
Dažniausi klausimai apie šildymo katilus
Tinkamas šildymo sprendimas priklauso nuo namo šilumos poreikio, energijos šaltinių ir šildymo sistemos.
Koks šildymo katilas tinka nedideliam namui?
Nedideliam namui tinka tokios galios katilas, kuri atitinka apskaičiuotą pastato šilumos poreikį, o ne vien jo plotą. Vertinami šilumos nuostoliai projektinę šaltą dieną, kuro prieinamumas ir tai, ar sistema naudoja radiatorius, ar grindinį šildymą. Lemiama yra katilo galia ir suderinamumas su esama šildymo sistema.
Ar dujinis katilas ekonomiškesnis už kieto kuro?
Dujinis katilas gali būti patogesnis, o kieto kuro katilas – palankesnis, kai kuras lengvai prieinamas; vieno universaliai pigesnio varianto nėra. Dujinio įrenginio veikimas paprastai automatizuotas, o kieto kuro katilui reikia reguliariai papildyti kurą ir išvalyti pelenus. Sprendimą lemia vietinė kuro kaina, tiekimo patikimumas ir tai, kiek priežiūros galite skirti.
Ar galima šildyti namą vien elektra?
Taip, elektrinis katilas gali būti vienintelis namo šilumos šaltinis, jei elektros įvado galios pakanka didžiausiam šildymo poreikiui. Reikia įvertinti pastato šilumos nuostolius ir kitų vienu metu veikiančių elektros prietaisų apkrovą, kad įvadas galėtų juos aptarnauti. Lemiami kriterijai – turima elektros galia ir šilumos poreikis šalčiausiu laikotarpiu.
Kada verta rinktis šilumos siurblį vietoje katilo?
Šilumos siurblį verta rinktis gerai apšiltintam namui, kuriame įrengtas žematemperatūris šildymas, pavyzdžiui, grindinis šildymas. Tokiomis sąlygomis jis šilumą tiekia efektyviau ir gali geriau atsipirkti. Senam, prastai apšiltintam namui, kuriam reikia aukštos temperatūros vandens radiatoriuose, siurblio efektyvumas mažėja; lemiami kriterijai yra pastato šilumos nuostoliai ir reikalinga tiekimo temperatūra.
Dar nesate tikri dėl pasirinkimo?
Pradėkite nuo galios skaičiavimo arba peržiūrėkite katilų rūšis. Šis gidas nepardavinėja įrangos ir nesiūlo kainų, o tik paaiškina pagrindus.
